dyukasz blogas

dyukasz
28, Vilnius, Lietuva

Dar nerastume pasaulyje nei vieno žmogaus , kuris savo mintyse nebūtų pagalvojęs apie žmogų , kuris jam patinka ir tikrai neisdryses prisipažinti , nes galbūt bijojo būti nesuprastas, o gal ir atstumtas, arba , kad ir peikes mintyse ir įžeidęs , bet tik pats sau . Kartais mus mintys aplanko ir naktimis , kai norime jas išreikšti , paleisti į pasaulį , kad tiesiog , bent kažkas mus perskaitytų ar įvertintų , du savo mintimis mes taip ir pasiliekame, tai tarsi , kaip kokia grandinė paleista į pasaulį , bet neisgirsta nieko tik pačio žmogaus. Kaip nuostabu kartais mintyse imti ir paskęsti.




Naktys ir dienos vis eina
Gražiausios dienos praeina
Nors kartais verki...

Lediniais stiklo lašais
Mažais oi mažais
Kai niekas negirdi,
Kai niekas nemato.

Tavo akys gilios it vandenynai
O širdy jausmų lavina
Tegu niekas negirdi,
Niekas nemato
Kas šioje širdyje.



Aplink tylu, miskas

Kelias ilgas ir tolymas
Belieka stebeti peizaza uz lango.

Peizazas niurokas lyja,
Tegu lyja,
Belieka laukti keliones pabaigos.

Kur lekiu?
I jura!

Aplink girdysi zmoniu balsai,
Kiekvienas keleivis su savo rupesciais,
Savom kelionem.

Traukinio vagonas vis stoja
Ir stai vel rieda
Keleivis tai ilypa , tai islypa
Ir taip visi po viena.



Buvo naktis nušviesta ryškių žvaigždžių, kelios iš jų mirgėjo. Esu girdėjusi, jog, jei žvaigždė krenta kažkas miršta, o jei spėji sugalvoti norą tai norai pildosi. Tik ne jam... Nuostabaus grožio vaikinui norai nesipildo... Jis aklas.. Kaip visuomet jis grojo ir dainavo savo mėgstamą dainą, kuri atvirai pasakius už širdies smarkiai griebia. Ant jo kaklo buvo pakabinta lentelė su užrašu : ,, Aš aklas, prašau man padėti,, , šalia kojų balta kaip sniegas kepurė paruošta rinkti monetoms. Tačiau nelabai kas ir kreipė, žmonės skaitė, bet paskubomis praidavo pro šalį. Man pagailo to žmogaus... Išsitraukiau iš rankinuko markerį ir nuėmus pakeičiau užrašą.…


20.10.2017

Būna, paskęsti svajonėse...

Ir pats nežinai, kodėl...
Bet nori ją pabučiuoti.

Tik ji to nežino,
Nes tu neišdrįsti,
Nes tu nesakai...

Kartais sapnuoji,
Tai daug geriau už svajonę
Tu ją pamilai.

Jei ji tik žinotų,
Nereiktų svajoti
Mylėtum ją amžinai.



ŠIandien taip romantiškai lyja, lyja lietus.

Aš priėjus prie lango skaičiuoju, kristalo lašus.
Byra, pabyra po vieną, sidabro lietus.
Romantišką lietų stebiu nors už lango, jis toks nuostabus.

O tu taip skubi, su manim vėl pašokti, aš laukiu vis.
Žinau, kad daugiau nebešoksim, paskutinė naktis.
Eh, kaip lyja, kaip lyja, stiprėja lietus.
Daugiau nebešoksim, paskutinė naktis.

O norys, taip norys, kad laikas sustotų.
Ir, kad nesiliautų lietus...
Romantišką lietų mūsų apgaubs greit naktis,
Tuoj lys žvaigždėmis.

Tu šok, pašok visą naktį, tai mūsų naktis.
Kristalo lašai iki galo nukris ir greit jau prašvis.
Paskutinė naktis... <3 :)*



25.11.2017

Kas naktį tylią,

Sukasi žvaigždės,
Sukas pasaulis aplinkui.

Mano mėnulį mielas
Naktį tavęs aš laukiu,
Stebiu mėnesieną
Plačiai atmerktos mano akys
Kasnakt ar girdi tu?

Nedūsauk mėnulį
Tavęs aš laukiu
Kol pateki tu.

Nei kiek man nešalta
O tu ryškus, toks apšviestas
Toks nuostabus...


15.12.2015

Visi likimo skirti žmonės, kurie turi būti tavo gyvenime, tai jie ir bus... O kiekvienas, atlikęs savo vaidmenį, išeina. Arba tu išeini. Nėra nė vieno nereikalingo žmogaus, nė vieno. Nėra nė vieno romano ar draugystės, nė vieno nereikalingo įvykio gyvenime. Nei atsitiktinio pokalbio, nei susitikimo, nei atsitiktinės meilės, nei atsitiktinio išsiskyrimo. Visi įvykiai visada seka grandine vienas paskui kitą. Kiekvienas sutiktas žmogus yra mūsų mokytojas. Kiekvienas įvykis, kiekviena patirtis yra pamoka... arba dovana...


Blogas
Blogai atnaujinami kiekvienas 5 minučių